BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ji

Įsipareigojimas vienam vyrui, reikštų prarasti bet kokio kito vyro galimybę, o ji nebuvo linkusi atsisakyti savo galimybių.

<> Šitas kažkuo panašus į ją. Būtų gerai, jei tik į jos fasadinę pusę, bet akivaizdu, kad ne. Ji atvyko vasarai į šiltus kraštus panešioti restorane padėklą ir tuo pačiu paatostogauti. Vyrų dėmesio ir pasiūlymų daugiau nei galėjo tikėtis, tačiau jai neįdomu. Visi pernelyg nuspėjami ir kvaili. Galbūt jie ir nėra kvaili, tačiau sprendžiant iš viliojimo technikų, akivaizdžiai pripratę prie kvailų moterų. Kaip ir turėjo būti, atsirado įrodymas, jog negalima sakyti “visi tokie”. Įrodymas atsitiktinai priėjo prie jos gatvėje ir įkišo kažkokį pakvietimą į renginį, kurį ji tuoj išmetė. Prasidėjo atsitiktiniai susitikimai gatvėje, kol galiausiai jis pasiūlė nueiti kartu vakarienės. Ji sutiko. Sutiko, nes: 1) jis pasirodė įdomus ir paslaptingas; 2) rytoj jai išeiginė; 3) jai įgriso aptarnauti kitus. Taigi, prabangus restoranas, visų moterų dėmesį traukiantis jis, ir ji besimėgaujanti puikiu aptarnavimu. Puikiu, iki momento, kuomet padavėja kažkokiu būdu išmaudė ją raudonu vynu. Padavėja ėmė šokinėti, atsiprašinėti, negrabiai valyti suknelę, o ji tik nusijuokė: “Suknelė nieko tokio, šis vynas kur kas brangesnis už ją.” Jai iš tiesų nerūpėjo, jos dėmesys buvo nukreiptas į jį. Jai einant į tualetą prie jos priėjo ta pati padavėja ir papasakojo, ko jai nereikėjo žinoti. Pasirodo, jos vakaro partneris restorane dažnas svečias, o triukas su vynu vyksta kaskart jam atėjus su nauja moterimi. Genialu! Tik viena spontaniška reakcija ir turi arba ne, bilietą į antrą pasimatymą su misteriu šaunuoliu. Sužinojusi žaidimo taisykles, ji dar pasistengė palikti gerą įspūdį, atsiprašė ir išėjo. Tiesa, išeidama netyčia užkliuvo už jo taurės taip palikdama prisiminimo dėmę jo brangiose kelnėse. Ji atseit ne ta, su kuria eksperimentuojama.

<> Šitas persistengia. Ir tas Holivudinis romantizmas… Būtų neblogas vyras, neišduotų, rūpintųsi, mato ją tobula. Ji ne tokia, tai jam sakė, jis netiki, mano, kad ši kuklinasi ir dar labiau ją įsimyli. Ji jam buvo pirma, jis jai gal ?-tas. Jis dar nežino, kad buvo jai tik dar viena galimybė kažką sau įrodyti. Ji kalė, bet ne kvaila. Jau pirmąją dieną naujoje darbovietėje pastebėjo, kad patinka visiems ar bent jau nieko neerzina, išskyrus vieną jauną barmeną. Šis pasirodė labai aistringas, karštakošis ir dar kažkodėl akivaizdžiai jos nemėgo. Ji pažadėjo sau: “Aš jam vis tiek patiksiu.” Tam ji turėjo du mėnesius. Prireikė savaitės. Nespėjus įsivažiuot į padėklų nešiojimą, bosas pasiūlė jai dirbti bare, ko pasekoje, minėtas barmenas buvo priverstas ją visko išmokyti. Ji gabi, o jis ne aklas. Jam užkliuvo tik tai, jog ji nuolat į darbą ateina nemiegojusi ir kažko tai besiskundžianti troškuliu. Akivaizdžiai pareiškė smerkiantis žmonės, kurie po darbo dar eina “to this fucking bar street”. Ji juokais pasiūlė jam nueiti kartu. Jis ne juokais sutiko ir jam patiko, per daug. Viskas. Prasidėjo pasiūlymų lavina. Jai to nebereikėjo, tačiau būtų nenaudinga pyktis su žmogumi, su kuriuo tenka praleisti 12h per parą. Stengėsi viską gesinti, tačiau veltui. Jei ji būtų numaniusi, kad tas iš pažiūros agresyvus ir šaltakraujis vaikinas iš tiesų yra tik nekaltas, gyvenimo skonio nepatyręs, naivus svajoklis, ji nebūtų prasidėjusi. Ji iškentė visus jo organizuojamus piknikus prie jūros, dovanėles prie durų ir visus kitus niekus, kas vertė jį jaustis padariusį didelį žygdarbį. Tuo tarpu ji nejautė jokių emocijų, apart lengvo pasišlykštėjimo. Ji tikėjosi, kad baigusi darbus ir nuotykius ramiai grįš į savo šalį ir gyvens toliau. Bet ne, dėmesio atakos vyksta toliau, ji stengiasi gražiai paaiškinti, kad nieko nebus, o jis sakosi pasiryžęs jos toliau siekti. Praėjo du mėnesiai, jis vis dar  siunčia gėles, o ji… susitikinėja su kurjeriu.

<> Šitas jai patinka. Kažkada ji buvo jo mokyklos simpatija ir to nė kiek neslėpė. Jai jis tiesiog nesubrendęs klasiokas, visų mamų žento idealas. Vėliau, jis susirado savęs vertą merginą ir pradėjo pavydėtinai gražią draugystę. O ji, kaip vaikas turintis daug nereikalingų žaislų, kurių prisireikia tik tada, kai kažkas kitas nori su jais pažaisti. Truputį pagraužusi save, ji užsiėmė su naujais žaislais ir nutarė susigrąžinti aną vėliau. Praėjo beveik penkeri metai, kai jie atsitiktinai susitiko klube. O jis, neatpažįstamai pasikeitęs, vyriškas, savimi pasitikintis, nepaprastai patrauklus ir tik ką išsiskyręs. Jie išėjo iš klubo, prisimindami mokyklos laikus prisigėrė pigaus vyno ir negrįžo namo. Na tiksliau jis prisigėrė, jai prieš tai dar reikėjo ištraukti kuo daugiau jo atvirų minčių apie ją. Išgirdusi, ką nori išgirsti, supratusi, kad kelias jai atviras, kitą dieną neatsiliepė į jo skambutį. Būtent, skambutį! Jis buvo tik vienas. Tapo aišku, kad tai ne tas pats naivus apsiseilėjęs klasiokėlis, nemokantis elgtis su merginomis. Ji jam perskambino. Su juo viskas gerai, bet su ja? Ji greit suras jo “rimtų” trūkumų, ir priežasčių nesileisti į artimesnius santykius.

Taip nenorėdama prarasti galimybių,  iš tiesų ji nepasinaudoja nei viena. Kvaila bailė.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą